Baigusi pirmą dalį likau su gana mišriu jausmu. Pasaulis ir mitologija sudomino, bet kol kas viskas tik pradėta, todėl lieka daug neatsakytų klausimų. Tai kelia smalsumą, bet kartu ir šiek tiek nekantrumo, nes norisi daugiau aiškumo. Meilės linija su Lutheriu atrodo įdomi, bet dar labai ankstyva. Jų santykiai tik formuojasi, ir būtent tai man dabar labiausiai įdomu. Kita, šalutinė meilės linija kol kas manęs labai neužkabino — tiesiog pastebėjau, kad ji yra. Gaila tik to, kad tęsinio teks laukti ilgai, o tai truputį prigesina bendrą įspūdį.

 

Diem charakteris man pasirodė natūralus jos amžiui: šiek tiek naivumo, noras pasirodyti, kartais per didelis pasitikėjimas savimi. Skaitant tai neerzino, labiau atrodė suprantama. Lutheris išliko gana paslaptingas, todėl dar sunku susidaryti aiškią nuomonę, bet jaučiasi, kad jo istorija bus svarbesnė vėliau. Mama Auralie paliko stipriausią emociją — jos perdėta globa ir slėptos baimės prisidėjo prie nelaimės, ir tai labiau nuliūdino nei supykdė. Suprantu jos motyvus, bet matyti pasekmes buvo skaudu.

 

Magija kol kas miglota, bet įdomi. Norėtųsi, kad antroje dalyje ji būtų aiškiau paaiškinta, bent tiek, kad būtų lengviau suprasti jos ribas. Jei reikėtų įvardinti, ko trūko, turbūt sakyčiau, kad norėjosi daugiau gylio — tiek pasaulyje, tiek emocijose. Vis dėlto pirmoji dalis paliko pakankamai smalsumo, kad norėčiau tęsti. Jei po kelių mėnesių norėčiau prisiminti savo įspūdį, tikriausiai užsirašyčiau: pirmoji dalis sudomino, bet paliko daug vietos tęsinio laukimui.